Grafito pakavimas, kaip svarbi sandarinimo medžiaga, yra plačiai naudojama pramoniniame lauke besisukantiems velenams, stūmokliniams komponentams ir statiniams sandarinimo priemonėms. Jo veikimo principas grindžiamas unikaliomis grafito fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Dėl konstrukcinio projektavimo ir pritaikomumo prie darbo sąlygų jis pasiekia pusiausvyrą tarp efektyvaus sandarinimo ir atsparumo susidėvėjimui. Šiame straipsnyje bus aptariamos grafito pakavimo medžiagos savybės, jo sandarinimo mechanizmas, veiksniai, darantys įtaką darbo sąlygoms ir tipiški taikymo scenarijai.
Medžiagos savybės ir pagrindinės grafito pakavimo funkcijos
Pagrindinė grafito pakavimo medžiaga paprastai yra išplėstas grafitas arba lankstus grafitas. Jis gaminamas chemiškai apdorojant natūralų dribsnių grafitą (pvz., Interkaliaciją), o po to išplečiant aukštoje temperatūroje. Šis procesas susilpnina ryšį tarp grafito sluoksnių, sudarydamas išplėstus grafito kirminus su laisva ir porėta struktūra. Tada šie kirminai suspaudžiami arba suformuojami į pakavimo žiedus ar virves, turinčias tam tikrą lankstumo ir suspaudimo laipsnį.
Pagrindiniai veiklos atributai apima:
1. Self - tepimas: grafito krištolo sluoksniai lengvai paslysta, todėl maža trinties koeficientas (paprastai 0,05–0,15), sumažinant ruonių paviršiaus nusidėvėjimą ir nereikia papildomų tepalų.
2. Aukšta - atsparumas temperatūrai: grynas grafitas gali atlaikyti nuolatinę veikimo temperatūrą, viršijančią 450 laipsnių (iki 800 laipsnių su specialiu apdorojimu) ir palaiko struktūrinį stabilumą net esant aukštai temperatūrai.
3. Cheminis inertiškumas: grafitas yra inertiškas daugumai rūgščių, bazių ir organinių tirpiklių, tirpūs tik stipriai oksiduojančiose terpėse (tokiose kaip koncentruota sieros rūgštis ir azoto rūgštis), todėl jis tinka korozinėms darbo sąlygoms.
4. Suspaudimas ir atsparumas: kontroliuodamas suspaudžiamumą (paprastai 20–30%), užpildas gali deformuoti radialiai esant ašiniam slėgiui, užpildydamas sandarinimo tarpą ir generuoti pradinę sandarinimo jėgą.
